Kodėl ne Shopify ir ne WordPress?

Anksčiau platforma buvo pigesnis kelias. Dabar — nebūtinai

Prieš 5–⁠10 metų dar būtume siūlę rinktis tarp WordPress ir Shopify. Tuo metu tai dažnai buvo praktiškiausias sprendimas: individualiai programuoti svetainę ar el. parduotuvę buvo brangu, užtrukdavo ilgai, o paruošta platforma jau turėjo didžiąją dalį reikalingų funkcijų.

Šiandien situacija kitokia.

Šiuolaikinės kūrimo technologijos leidžia per palyginti trumpą laiką nuo nulio sukurti pilną svetainę, el. parduotuvę ar sistemą, pritaikytą konkrečiam verslui. Su individualiu dizainu, savo administravimo aplinka, reikalingomis funkcijomis ir verslo logika.

Ir tam nebereikia didelės programuotojų komandos — tai, kam anksčiau reikėjo daug žmonių ir mėnesių darbo, šiandien gali sukurti kelių žmonių komanda.

Universalumas visada turi savo kainą

Lengvasis automobilis gali būti patogus mieste, nuvažiuoti į sodybą ir sutalpinti visą šeimą. Bet lenktynėse jis neaplenks formulės, kuri sukurta būtent trasai.

Su programine įranga principas panašus. WordPress ir Shopify stiprybė yra jų universalumas: WordPress turi tikti tinklaraščiui, advokatų kontorai, restoranui, naujienų portalui ir el. parduotuvei, o Shopify — tiek kelių produktų parduotuvei, tiek tarptautiniam prekės ženklui su tūkstančiais prekių.

Kad tai būtų įmanoma, platforma negali būti sukurta vienam konkrečiam tikslui. Joje turi būti funkcijų, nustatymų ir galimybių, kurių vienam verslui reikės, o kitam — niekada. Kai standartinių galimybių nepakanka, atsiranda temos, įskiepiai, programėlės ir papildomos integracijos.

Individualus sprendimas prasideda iš kitos pusės. Pirmiausia išsiaiškinama, kaip veikia verslas ir kokie jo tikslai. Kokios informacijos reikia klientui? Ką reikia valdyti administravimo aplinkoje? Kaip vyksta užsakymas? Kur turi nukeliauti užklausa? Ar skirtingi klientai turi matyti skirtingas kainas? Ar reikalinga integracija su CRM, apskaita, sandėliu ar kita naudojama sistema?

Tik tada kuriama technologija. Jeigu reikia šešių laukų — kuriami šeši. Jeigu nėra tinklaraščio — nereikia tinklaraščio funkcijų. Jeigu yra trys klientų kainodaros lygiai — sistema turi tris kainodaros lygius. Jeigu užsakymo procesas visiškai kitoks nei įprastoje el. parduotuvėje, nėra priežasties jo spausti į standartinį „krepšelis → pristatymas → apmokėjimas“ modelį.

Verslas neturi prisitaikyti prie sistemos. Sistema kuriama pagal verslą.

O kaip turinio valdymas?

Tai turbūt dažniausia priežastis, dėl kurios pasirenkamas WordPress arba Shopify. Ir visiškai suprantama.

Svetainė, kurioje kiekvienam teksto, nuotraukos ar kainos pakeitimui reikia programuotojo, nėra geras individualus sprendimas.

Tačiau individualiai suprogramuota svetainė nereiškia, kad turinio nebus galima valdyti savarankiškai. Anaiptol — administravimo aplinką kuriame taip pat individualiai kaip ir pačią svetainę. Ir būtent čia atsiranda vienas didžiausių custom sprendimo privalumų.

Administravimo aplinkoje lieka tik tai, kas iš tikrųjų naudojama. Laukai ir skiltys vadinasi taip, kaip juos vadina pats verslas. Nereikia ieškoti, kuriame meniu ar įskiepio nustatymuose slepiasi norima funkcija.

Todėl individualus turinio valdymas gali būti ne sudėtingesnis, o gerokai paprastesnis.

Ne todėl, kad jame daugiau funkcijų. Todėl, kad jame nėra nereikalingų.

Mažiau nereikalingo kodo — mažiau ką prižiūrėti

Pats WordPress branduolys prižiūrimas gerai. Problema dažniausiai atsiranda aplink jį: realią svetainę sudaro ne tik WordPress, bet ir tema, įskiepiai bei jų tarpusavio priklausomybės.

2025 m. WordPress ekosistemoje užregistruota 11 334 naujų saugumo pažeidžiamumų. 91 % jų buvo rasti įskiepiuose, o pačiame WordPress branduolyje — tik šeši mažo prioriteto pažeidžiamumai, rodo „Patchstack“ duomenys.

Tai galioja ir greičiui, ir saugumui, ir ilgalaikei priežiūrai: ko nėra, to nereikia nei atnaujinti, nei taisyti.

Žinoma, individualus kodas nėra automatiškai saugus vien todėl, kad jis individualus. Todėl mūsų kuriamas svetaines ir sistemas prižiūrime toliau, atnaujiname naudojamas technologijas bei integracijas.

Kai verslas nestandartinis, skirtumas tampa dar didesnis

Paprastoje reprezentacinėje svetainėje platformų skirtumo galima beveik nepastebėti. Jis daug ryškesnis, kai sistema turi atkartoti realų verslo procesą.

Pavyzdžiui, B2B klientas prisijungia, mato tik jam skirtas prekes ir individualias kainas, vienu paspaudimu pakartoja ankstesnį užsakymą, o užsakymo duomenys automatiškai perduodami į kitas verslo naudojamas sistemas.

Individualiame sprendime tai yra vienas procesas. Universalioje platformoje tenka žiūrėti, kurią proceso dalį platforma jau moka atlikti, kuriai reikės įskiepio ar programėlės, ką galima integruoti ir ką teks pritaikyti prie platformos apribojimų.

Kartais svetainė yra tiesiog svetainė. O kartais ji gali pakeisti Excel lentelę, el. laiškų grandinę, rankinį užsakymų suvedimą ar kelis nuolat kartojamus darbuotojų veiksmus. Tada svarbu jau ne tai, ant kokios platformos ji pastatyta.

Svarbu, kiek darbo ji nuima nuo verslo.

Ar individualus sprendimas visada geresnis?

Ne kiekvienam reikia individualaus sprendimo.

Jeigu reikia paleisti parduotuvę per kelias dienas, nėra poreikio individualiam dizainui ar procesams ir svarbiausia tiesiog kuo greičiau pradėti prekiauti, Shopify tam sukurtas puikiai.

WordPress taip pat turi milžinišką ekosistemą ir gali būti racionalus pasirinkimas, kai jau turima WordPress infrastruktūra, komanda, kuri su ja dirba, arba konkretus poreikis egzistuojančiam WordPress sprendimui.

Bet kai projektas kuriamas nuo nulio, argumentas „reikia WordPress arba Shopify, nes kitaip nebus galima pačiam valdyti svetainės“ šiandien nebegalioja.

Galima sukurti tą patį — ir administravimo aplinką, ir prekes, ir užsakymus, ir naudotojų prieigas, ir mokėjimus, ir integracijas — tik konkrečiai tam verslui.

Individualus kodas taip pat nereiškia priklausomybės nuo vieno kūrėjo. Projektas yra kodas, duomenų bazė ir dokumentuota struktūra. Jį galima perduoti kitam programuotojui, perkelti į kitą infrastruktūrą ir toliau plėsti.

Keičiasi ir pats darbas su kodu. Šiuolaikiniai AI programavimo įrankiai jau gali padėti suprasti esamą projektą, rasti reikiamą vietą kode, pasiūlyti pakeitimus ar juos įgyvendinti. Tai dar labiau mažina barjerą dirbti su individualiai sukurta sistema. Todėl custom šiandien nebūtinai reiškia „visą gyvenimą priklausyti nuo žmogaus, kuris tai sukūrė“. Priešingai — projektas gali priklausyti verslui.

Tai kodėl ne Shopify ir ne WordPress?

Ne todėl, kad tai blogos platformos. Jos išsprendė labai svarbią problemą: leido greitai ir palyginti nebrangiai kurti sudėtingas svetaines ir el. parduotuves tada, kai programuoti visa tai nuo nulio buvo per brangu.

Tačiau technologijos pasikeitė. Šiuolaikiniai frameworkai, debesijos infrastruktūra, automatizavimas ir AI programavimo įrankiai kasdien spartina programinės įrangos kūrimą. Tos pačios technologinės pažangos, kuri padeda tobulinti didžiules platformas, nauda šiandien prieinama ir kuriant vieną individualų projektą.

Tik individualiame projekte nereikia tarpinio universalaus sluoksnio tarp verslo ir technologijos. Užuot laukus, kol platforma pasiūlys reikalingą funkciją, ją galima sukurti tiesiai ten, kur jos reikia.

Todėl individualaus sprendimo sukūrimas nebėra toks lėtas ir brangus, koks buvo prieš dešimtmetį. Nebūtina rinktis, kuri universali platforma geriausiai prisitaikys prie verslo. Galima kurti sistemą pagal tai, kaip tas verslas iš tikrųjų veikia.

Žmonės ir toliau rinksis Shopify. Rinksis ir WordPress. Tačiau technologijoms judant į priekį lieka vis mažiau priežasčių kartu su svetaine gauti šimtus funkcijų, nustatymų ir apribojimų vien todėl, kad kažkam kitam jų gali prireikti.