Kodėl svetainė neatveda klientų?

Kodėl svetainė neatveda klientų, nors žmonės į ją užeina?

Lankytojas ir potencialus klientas nėra tas pats. Jei žmonės ateina dėl darbo pasiūlymų, bendros informacijos ar paslaugos, kuri neteikiama, didesnis srautas naujų užklausų neduos.

Pirmiausia atskiriama srauto problema nuo konversijos problemos — tai du skirtingi remontai.

Jei tinkamų lankytojų beveik nėra, dirbama su matomumu ir atskirais paslaugų puslapiais. Jei tinkami lankytojai ateina, bet nesikreipia, tikrinamas greitis, pasiūlymas, pasitikėjimas ir užklausos kelias. Šitas vienas atskyrimas dažniausiai nulemia, ar kiti darbai apskritai turės prasmės.

Ar svetainė spėja užsikrauti, kol žmogus dar laukia?

Dauguma žmonių svetainę atsidaro telefone. Ne idealiomis sąlygomis: važiuodami, skubėdami, su silpnesniu ryšiu ir labai mažai kantrybės.

Jeigu svetainė kraunasi 5–⁠6 sekundes, dalis žmonių jos tiesiog nesulaukia.

Pasitikrinti galima per kelias minutes: pagrindinis puslapis ir svarbiausias paslaugos puslapis suvedami į „PageSpeed Insights“. Jei mobilus rezultatas labai žemas, tai nėra techninė smulkmena — tai užklausų problema, atsirandanti dar prieš perskaitant pasiūlymą.

Dažniausi pataisymai nėra gražūs, bet veikia: suspaustos nuotraukos, šiuolaikiniai vaizdų formatai, tvarkingas talpinimas ir mažiau nereikalingų priedų.

Ar per kelias sekundes aišku, ką įmonė daro ir kam?

Pagrindinis puslapis dažnai bando pasakyti viską iš karto: patirtį, vertybes, technologijas, paslaugas ir įmonės istoriją.

Jei antraštė tinka beveik bet kuriam konkurentui, prasmę turi susikurti pats lankytojas — o jis to nedaro.

Žmogui pirmiausia reikia suprasti tris dalykus: kas čia daroma, kam tai skirta ir koks yra kitas žingsnis. Geras puslapis ne tik gražiai pristato veiklą — jis padeda atpažinti savo situaciją.

Naudojamumo tyrėjas Jakob Nielsen, „Nielsen Norman Group“ bendraįkūrėjas, savo tyrimų apžvalgoje (nngroup.com, 2011) rašo (išversta): „Žmonės dažnai palieka tinklalapius per 10–⁠20 sekundžių, bet puslapiai, turintys aiškų vertės pasiūlymą, gali išlaikyti dėmesį kur kas ilgiau.“ Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: jei pirmas ekranas nepasako, kas čia daroma ir kam, likusio teksto niekas nepamatys.

Ar paslaugos puslapyje parašyta tai, ko klientas klausia prieš skambindamas?

Vien paslaugos pavadinimo ir kontaktų formos neužtenka. Prieš kreipdamasis žmogus nori suprasti darbo apimtį, eigą, kainos logiką, terminą ir tai, kas nutiks po paleidimo.

Viena svarbi paslauga — vienas atskiras puslapis.

Kai penkios skirtingos paslaugos sudėtos į vieną bendrą puslapį kaip trumpas sąrašas, specializacijos nemato nei paieška, nei klientas. Ieškantis konkrečios paslaugos nori konkretaus atsakymo, o ne puslapio, kuriame ji paminėta vieną kartą.

Ta pati logika galioja ir vietovėms. „Dirbame visoje Lietuvoje“ nėra strategija — tai sakinys poraštėje. Atskiras vietos puslapis veikia tik tada, kai jame yra realus kontekstas, o ne tas pats tekstas su pakeistu miesto pavadinimu.

Ar svetainėje matyti tikri darbai ir žmogus, kuris atsakys?

Svetainė gali turėti gražų dizainą ir vis tiek neįtikinti. Ypač jei įmonė žmogui dar nepažįstama.

Pasitikėjimą kuria ne atsiliepimų juosta, o įrodymai, susiję su konkrečiu sprendimu.

Dažna klaida — viską paslėpti: atsiliepimai lieka tik „Google“ profilyje, darbai niekur neparodyti, kainos neminimos, o apie įmonę parašyta taip abstrakčiai, kad neaišku, kas iš tikrųjų atliks darbą. Kuo didesnė sprendimo kaina ar rizika, tuo daugiau aiškumo reikia iki kontakto.

Verta pasitikrinti paprastai: ar kontaktai visur vienodi, ar projektai parodo spręstą problemą, ar kainos neprieštarauja skirtinguose puslapiuose ir ar matyti, kas atsakys į užklausą.

Ar forma veikia ir ar užklausa tikrai ateina?

Net geras pasiūlymas nepadės, jei nesimato, kaip kreiptis, forma prašo per daug arba pateikta užklausa pasimeta. Abstraktus mygtukas „Sužinoti daugiau“ nepasako, kas įvyks.

Kelią nuo paslaugos puslapio iki išsaugotos užklausos verta pereiti telefonu pačiam.

Pereinama iki galo: ar aišku, ko prašoma, ar forma priima duomenis, ar žmogus gauna patvirtinimą, ar užklausa kur nors išsaugoma ir ar sutarta, per kiek laiko atsakoma.

Kartu verta įsijungti ir stebėjimą — bent „Google Analytics“, „Search Console“ ir svarbiausių veiksmų fiksavimą. Be stebėjimo sprendimai tampa nuomone: vienam atrodo, kad reikia keisti dizainą, kitam — kad reklama neveikia, o duomenų, kuris spėjimas teisingas, nėra.

Kas pasikeitė „Forvardas“ svetainėje?

Ankstesnėje „Forvardas“ svetainėje informacija buvo pateikta padrikai, liko seni telefono numeriai, o dalis užklausų pasimesdavo.

Užklausos atsiranda tada, kai matomumas, informacija ir jų perdavimas veikia kaip viena sistema.

Pertvarkius svetainę programos, priėmimas ir kainos buvo atskirti į aiškius puslapius, registracija tapo pasiekiama iš svarbių vietų, o užklausos pradėtos išsaugoti lentelėje. Pirmosios per svetainę užfiksuotos užklausos atkeliavo per pirmą mėnesį.

forvardas.lt

Tai mūsų pačių projekto atvejis, o ne garantija kitam verslui. Jis naudojamas sprendimo logikai, ne universaliam rezultatui pagrįsti.

Ką svetainėje taisyti pirmiausia?

Jei svetainė neatveda klientų, nebūtina iš karto visko perdaryti. Pradėti verta nuo tos vienos grandies, kuri nutrūkusi.

Pirmas taisymas turi atitikti vietą, kurioje prarandamas potencialus klientas.

Kiekvienam simptomui — sava vieta, nuo kurios pradedama. Ne visa svetainė iš karto.

Kartais pakanka perrašyti pirmą ekraną, sutvarkyti vieną paslaugos puslapį ar pataisyti formą. Kartais problema yra visa struktūra. Sprendimą turi lemti patikra, o ne noras pradėti projektą nuo nulio. Svetainė yra gyvas verslo įrankis, ne vienkartinis projektas, kuris paleidžiamas ir pamirštamas.